Religija

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 2 straipsnyje nustatoma, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, o 5 straipsnyje išvardinamos devynios Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančios tradicinės religinės bendruomenės bei bendrijos “lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.”
Religinės apeigos atliekamos lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, latvių, vokiečių, hebrajų, armėnų, rumunų kalbomis.
Po 1923 m. visuotinio gyventojų surašymo nebuvo rinkti duomenys apie Lietuvos gyventojų išpažįstamą tikėjimą, todėl 2001 m. surašymo programoje buvo numatytas klausimas apie savęs priskyrimą vienai ar kitai tikybai. Tikintiems save priskyrė 83,6 procentai gyventojų, atsakė, kad netiki – 8,3 %, nenurodė, negalėjo atsakyti – 8,1 % šalies gyventojų, mieste atitinkamai – 80,0%; 10,3% ir 9,7%; kaime – 90,9%; 4,2%, ir 4,9%.
1923 m. surašyme buvo užregistruota 30 skirtingų tikybų. Tačiau tik 7 iš išpažino daugiau kaip 1000 žmonių: katalikų – 85,72 %, izraelitų – 7,65 %, liuterių – 3,28 %, sentikių – 1,59 %, stačiatikių – 1,13 %, reformatų – 0,53 % ir mahometonų – 0,05 %. Kitas 23 tikybas išpažino tik 0,05 % Lietuvos gyventojų (to meto Lietuvos valstybės teritorijoje).
2001 metų surašymo duomenimis, 12 tikybų išpažino daugiau kaip po 1000 tikinčiųjų (žiūrėti į lentelę).