Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymas (2002 m.rugsėjo 17 d. Nr.IX-1078), (Žin.,2002, Nr. 95-4087)
Teisės aktai > Lietuvos teisės aktai > Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai > Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymas (2002 m.rugsėjo 17 d. Nr.IX-1078), (Žin.,2002, Nr. 95-4087)

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 95-4087
Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS
PILIETYBĖS
ĮSTATYMAS

2002 m. rugsėjo 17 d. Nr. IX-1078
Vilnius
 
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečiai
Lietuvos Respublikos piliečiai yra:
1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo);
2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu jie Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nėra kitos valstybės piliečiai;
3) lietuvių kilmės asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu;
4) asmenys, iki 1991 m. lapkričio 4 d. įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal 1989 m. lapkričio 3 d. priimtą Pilietybės įstatymą;
5) kiti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal 1991 m. gruodžio 5 d. priimtą Pilietybės įstatymą.

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai
1. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ir pasas.
2. Asmens tapatybės kortelės išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymas, paso išdavimo tvarką – Lietuvos Respublikos paso įstatymas.

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis
1. Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
2. Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, vykdyti jų nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas sudarant ir nutraukiant santuoką
Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis yra sudaręs santuoką su asmeniu, kuris yra kitos valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, taip pat tokią santuoką nutraukęs, tai sutuoktinių pilietybė savaime nepasikeičia.

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
1. Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.
2. Lietuvos valstybė gina ir globoja savo piliečius už Lietuvos Respublikos ribų.

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio išdavimo neleistinumas
Lietuvos Respublikos pilietį draudžiama išduoti kitai valstybei.

II SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮGIJIMAS

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama:
1) gimus;
2) įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);
4) optavimo būdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;
5) kitais šio Įstatymo numatytais pagrindais.

8 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė
Vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė
1. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tai vaiko, gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė, iki jam sukaks 18 metų, gali būti nustatoma pagal tėvų susitarimą.
3. Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis neatsižvelgiant į vaiko gimimo vietą.

10 straipsnis. Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas
Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

11 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė
Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos
1. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:
1) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
2) nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų;
3) turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
4) išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
5) yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
2. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje numatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. Asmenims, sukakusiems 65 metus, I ir II grupių invalidams, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis, šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimai netaikomi.
4. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos užsienio valstybių piliečiams, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, netaikomos.

13 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama
Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:
1) padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai;
2) dalyvavo nusikalstamoje veikloje prieš Lietuvos valstybę;
3) iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo Lietuvoje bausti už tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1456, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

14 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu
1. Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančiam susituokus pastaruosius penkerius metus, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.
2. Asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, – Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jie gyvena susituokę pastaruosius trejus metus, persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.
3. Asmeniui, pragyvenusiam nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu daugiau kaip vienerius metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje trejus metus, jei jis atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų sąlygas.

15 straipsnis. Priesaika Lietuvos Respublikai
1. Asmenys, kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos ar optavimo būdu, taip pat pagal šio Įstatymo 16 straipsnį, prisiekia tokiais žodžiais:
„Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, ginti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratinę valstybę.“
2. Lietuvos Respublikai prisiekiama viešai ir iškilmingai. Pilietybę įgyjantis asmuo lietuviškai perskaito priesaikos tekstą ir jį pasirašo.

16 straipsnis. Pilietybės suteikimas išimties tvarka
1. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties tvarka netaikant jiems šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.
2. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams.

III SKYRIUS
TEISĖS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS NETEKIMAS IR GRĄŽINIMAS

17 straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas
1. Teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:
1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo), gyvenantiems kitose valstybėse;
2) lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.
2. Asmenims, kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai.
3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą arba yra lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse.

18 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas
1. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:
1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) įgijus kitos valstybės pilietybę;
3) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais.
2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas:
1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo);
2) lietuvių kilmės asmenims, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.
3. Asmuo gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų institucijų leidimo.

19 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės
1. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus.
2. Asmens prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės negali būti nagrinėjamas, jeigu to prašantis asmuo yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką arba jam yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1456, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

20 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas
1. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei prašymo pateikimo metu šis asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.
2. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje numatytais pagrindais ir atitinkančiam šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktų sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinama pagal tokio asmens prašymą, netaikant jam šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų sąlygų.

21 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto pripažinimas negaliojančiu
1. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos ar optavimo būdu, įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgaulės būdu arba neatsisakė kitos valstybės pilietybės, arba teismui nustačius, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, arba padarė nusikaltimų Lietuvos Respublikai.
2. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu ir tuo atveju, kai teismas nustato, jog konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d. organizavo ar vykdė gyventojų trėmimus ar gyventojų naikinimą, slopino rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą.
3. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę ar gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą, išskyrus asmenis, išvardytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos.
4. Lietuvos Respublikos pilietis, gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai, išskyrus asmenis, išvardytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, privalo per 30 dienų raštu pranešti apie tai vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba teritorinės policijos įstaigos migracijos skyriui, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui (toliau – migracijos tarnyba), arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje.
5. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu paaiškėja, kad asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus įgijo neteisėtai ar nepagrįstai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1456, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

IV SKYRIUS
VAIKŲ PILIETYBĖ PASIKEITUS TĖVŲ PILIETYBEI

22 straipsnis. Vaikų pilietybės pasikeitimas pasikeitus abiejų tėvų pilietybei
1. Jeigu abu tėvai įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba abu jos netenka, atitinkamai pasikeičia jų vaikų, nesukakusių 14 metų, pilietybė.
2. Įtėviai prilyginami tėvams, o įvaikiai – vaikams.

23 straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas, kai Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo vienas iš tėvų
1. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o antrasis lieka kitos valstybės piliečiu, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo abu vaiko tėvai. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį vaikas faktiškai nuolat gyvena.
2. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tapo vienas iš tėvų, tačiau mirė, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo vaiko turimas vienintelis iš tėvų.

24 straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas vienam iš tėvų netekus Lietuvos Respublikos pilietybės
Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka vienas iš tėvų, o kitas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jų vaikas, nesukakęs 14 metų, lieka Lietuvos Respublikos pilietis.

25 straipsnis. Vaikų sutikimo būtinumas pakeičiant jų pilietybę
14–18 metų vaikų pilietybė, pasikeitus jų tėvų pilietybei, gali būti pakeista tik remiantis rašytiniu vaikų sutikimu.

V SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMŲ SPRENDIMO TVARKA

26 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimas
1. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas svarstomas pagal suinteresuoto asmens rašytinį prašymą.
2. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas; dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi legalų pragyvenimo šaltinį.
3. Prie prašymo įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę (ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis); dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę (užsienio valstybės piliečio paso nuorašas ar jį atitinkantis dokumentas), lietuvių kilmę, turėtą užsienio valstybės pilietybę ir jos atsisakymą (arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra be pilietybės), asmens gyvenamąją vietą, taip pat teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo dokumentas.
4. Dokumentai, įrodantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turėtą Lietuvos pilietybę, asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notarine tvarka arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno; notarine tvarka patvirtinti trijų Lietuvos Respublikos piliečių, kurie patys turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., paliudijimai apie tai, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę; užsienio valstybės paso patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai. Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, tiesiogiai ar netiesiogiai rodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai arba turėjo Lietuvos pilietybę, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra patikimų dokumentų, įrodančių lietuvių kilmę, šį klausimą sprendžia Pilietybės reikalų komisija. Pateikiami dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus reikalavimus.
5. Prie prašymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami: Lietuvos Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, paso nuorašai (jeigu asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai nebuvo išduoti, pateikiamas dokumentas, išduotas migracijos tarnybos arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje, paliudijantis, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento gavimo nesikreipė); turimo asmens dokumento, išduoto užsienio valstybės institucijos, nuorašas; dokumentai, patvirtinantys asmens gyvenamąją vietą ir darbą (užsiėmimą); sumokėtos valstybės rinkliavos kvitas. Jei asmuo prašo leisti atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su juo ir jo nepilnamečiui vaikui, pateikiamas ir kito tėvo prašymas. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, jei to raštu prašo vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį faktiškai nuolat gyvena.
6. Prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas apie turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus; dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi legalų pragyvenimo šaltinį.
7. Prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ar prašymo palikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ar nuolat gyveno dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis), lietuvių kilmę; dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, nuorašas (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio asmens dokumento nuorašas), dokumentas, patvirtinantis turėtą užsienio valstybės pilietybę ar jos atsisakymą (arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo be pilietybės), asmens gyvenamąją vietą, taip pat teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimas. Asmenys prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pateikia dokumentus apie turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus.
8. 18 metų neturinčių asmenų prašymus suteikti Lietuvos Respublikos  pilietybę, įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, ją grąžinti ar palikti paduoda jų teisėti atstovai.
9. Teikimus pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais turi teisę paduoti vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija, taip pat užsienio reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.
 10. Prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti paduodami Respublikos Prezidentui per savivaldybės vykdomąją instituciją. Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienio valstybėse, prašymus atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje.
11. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, prašymus palikti Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda Respublikos Prezidentui per vidaus reikalų ministrą ar jo įgaliotą instituciją, migracijos tarnybą. Asmenys, gyvenantys užsienio valstybėse, prašymus palikti Lietuvos Respublikos pilietybę gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje.
12. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, prašymus įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai, migracijos tarnybai arba Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms užsienyje.

27 straipsnis. Pilietybės reikalų komisija
1. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pilietybės reikalų komisiją (toliau – Komisija) ir tvirtina Pilietybės klausimų nagrinėjimo šioje Komisijoje taisykles.
2. Komisija turi teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio pilietybės klausimas sprendžiamas, pavesti valstybės institucijoms, kad jos per Komisijos nurodytą laiką pareikštų savo nuomonę ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl Komisijos nagrinėjamo prašymo ar teikimo.
3. Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Komisijos sprendimai priimami paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma ir įforminami protokole. Protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.
4. Komisija teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus patenkinti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, o, atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietybę, pareiškėjui apie tai praneša raštu nurodydama atsisakymo motyvus.
5. Komisija nagrinėja prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 16 straipsnį ir teikia pasiūlymus patenkinti prašymus Respublikos Prezidentui.
6. Jeigu asmenys negali nustatyta tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę arba lietuvių kilmę, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija, migracijos tarnybos, užsienio reikalų ministras ar jo įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje gali kreiptis dėl šių faktų nustatymo į Komisiją. Ši Komisija teikia nurodytoms institucijoms rekomendacinio pobūdžio išvadas. Sprendimą šiuo klausimu priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.

28 straipsnis. Sprendimų dėl prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais priėmimas
1. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos atsisakymo, grąžinimo, palikimo, pilietybės netekimo pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, taip pat akto dėl pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu klausimus sprendžia Respublikos Prezidentas ir dėl to leidžia dekretus.
2. Jeigu paaiškėja, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Toks asmuo laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.
3. Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo įsigalioja tik asmeniui prisiekus savivaldybės vykdomojoje institucijoje arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje.
4. Asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, netenka turėtos kitos valstybės pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai po to, kai pateikia įrodymus, kad jie neteko kitos valstybės pilietybės.
5. Savivaldybės vykdomosios institucijos, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje per 7 dienas po priesaikos Lietuvos Respublikai apie tai praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai ir vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.

29 straipsnis. Sprendimų priėmimas dėl vaikų pilietybės pasikeitimo
Šio Įstatymo 22–25 straipsniuose nurodytais atvejais vaikų pilietybės pasikeitimo klausimus sprendžia ir dokumentus tvarko vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.

30 straipsnis. Aktų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais skelbimas
Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, grąžinimo, palikimo, netekimo, taip pat akto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu skelbiami „Valstybės žiniose“.

31 straipsnis. Pakartotinis prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais svarstymas
Pakartotiniai asmenų prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti priimami ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo ankstesnio sprendimo priėmimo.

32 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimas
1. Asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvoje, pilietybės dokumentus rengia migracijos tarnybos, o asmenų, gyvenančių kitose valstybėse, – užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru arba jų įgaliotos institucijos.
2. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33 straipsnis. Tarptautinių sutarčių pilietybės klausimais taikymas
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šis Įstatymas, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-977);
2) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų galiojimo ir Pilietybės įstatymo papildymo“ (Žin., 1991, Nr. 36-981);
3) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 28 ir 31 straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 7-162);
4) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 ir 25 straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 34-1031);
5) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 32-733);
6) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1303);
7) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnio papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 71-1327);
8) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 53-1300);
9) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 86-1940);
10) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 ir 22 straipsnių papildymo ir 31 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 16-415);
11) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1, 17 ir 28 straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 67-1668).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
____________________

Pakeitimai:

1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1456, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)
PILIETYBĖS ĮSTATYMO 13, 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m.
gegužės 1 d.

*** Pabaiga ***


Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2003-04-30)
                  autrap@lrs.lt

 

 

Copyright © 2020 TMID
T.Kosciuškos 30, LT-01100 Vilnius
tel. (8-5) 261 9431, faks. (8-5) 261 9431
Kodas 188708562
A/S LT147044060003862095
AB SEB Vilniaus Bankas
Banko kodas 70440 

 
© 2021. Visos teisės saugomos