LIETUVOS RESPUBLIKOS
TAUTINIŲ MAŽUMŲ ĮSTATYMAS
1989 m. lapkričio 23 d. Nr. XI-3412
Vilnius
(Lietuvos Respublikos 1997 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr.
VIII-588 (Žin., 1997, Nr. 118-3046; 2000, Nr. 111-3569; 2001, Nr.
56-1985; 2002, Nr. 72-3015, Nr. 123-5533; 2003, Nr. 64-2882,
123-5573; 2004, Nr. 185-6836; 2005, Nr. 149-5421) įstatymo
galiojimas pratęstas iki 2007 m. sausio 1 d.).
Lietuvoje gyvenančių įvairių tautybių žmonių nueitas
istorinis kelias glaudžiai susijęs su lietuvių tautos likimu ir
sąlygoja bendrų tikslų tapatumą.
Lietuvos Respublika visiems savo piliečiams, nepriklausomai
nuo jų tautybės, garantuoja lygias politines, ekonomines ir
socialines teises bei laisves, pripažįsta tautinį identiškumą,
kultūros tęstinumą, skatina tautinę savimonę bei jos saviraišką.
Visų tautybių Respublikos gyventojai privalo laikytis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, saugoti jos
valstybinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą, prisidėti prie
nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės kūrimo, gerbti
valstybinę kalbą, kultūrą, tradicijas ir papročius.
1 straipsnis. Lietuvos Respublika, vadovaudamasi tautų
lygybės ir humanizmo principais, visoms jos teritorijoje
gyvenančioms tautinėms mažumoms garantuoja laisvą vystymąsi,
reiškia pagarbą kiekvienai tautybei ir kalbai.
Bet kokia diskriminacija rasės, tautybės, kalbos ar kitais
su žmogaus tautybe susijusiais motyvais yra draudžiama ir
baudžiama Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1991 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. I-1007
(nuo 1991 m. vasario 1 d.)
(Žin., 1991, Nr. 4-117) redakcija
Valstybė vienodai gina visų tautybių Lietuvos Respublikos
piliečius.
Lietuvos Respublika, atsižvelgdama į tautinių mažumų
interesus, įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka garantuoja:
teisę į valstybės paramą ugdyti tautinę kultūrą ir švietimą;
teisę mokytis gimtąja kalba, sudarant sąlygas turėti
ikimokyklines įstaigas, pamokas ir bendrojo lavinimo mokyklas,
taip pat grupes, fakultetus ir filialus aukštosiose mokyklose,
rengiančiose auklėtojus, mokytojus bei kitus tautinių bendrijų
poreikiams tenkinti reikalingus specialistus;
teisę į spaudą ir informaciją gimtąja kalba;
teisę išpažinti bet kurią religiją ar neišpažinti jokios,
atlikinėti gimtąja kalba religines apeigas bei nacionalinius
ritualus;
teisę jungtis į tautines kultūros organizacijas;
teisę į kultūrinius ryšius su tautiečiais už Respublikos
ribų;
teisę būti atstovaujamiems visų pakopų valstybinės valdžios
organuose, remiantis visuotinių, lygių ir tiesioginių rinkimų
principais;
teisę visų tautybių Lietuvos Respublikos piliečiams eiti bet
kurias pareigas valstybinės valdžios ir valdymo organuose,
įmonėse, įstaigose bei organizacijose.
3 straipsnis. Priklausomai nuo poreikių ir galimybių
Lietuvos aukštosios ir specialiosios vidurinės mokyklos pagal
sutartis su valstybinėmis ar visuomeninėmis organizacijomis
rengia specialistus tautinėms kultūrinėms reikmėms tenkinti.
Prireikus Respublikos piliečiai gali būti siunčiami mokytis į
kitas valstybes.
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1991 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. I-1007
(nuo 1991 m. vasario 1 d.)
(Žin., 1991, Nr. 4-117) redakcija
Administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai
gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir
organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautos
mažumos (vietinė) kalba.
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1991 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. I-1007
(nuo 1991 m. vasario 1 d.)
(Žin., 1991, Nr. 4-117) redakcija
4 straipsnyje minimuose administraciniuose teritoriniuose
vienetuose informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti
ir tautinės mažumos (vietine) kalba.
6 straipsnis. Tautinėms mažumoms ir Lietuvai reikšmingi
tautinės istorijos ir kultūros paminklai yra Respublikos kultūros
dalis ir saugomi valstybės.
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1991 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. I-1007
(nuo 1991 m. vasario 1 d.)
(Žin., 1991, Nr. 4-117) redakcija
Tautinių mažumų visuomeninės ir kultūros organizacijos savo
lėšomis gali steigti kultūros ir švietimo įstaigas. Valstybė
remia organizacijas bei įstaigas, skirtas piliečių kultūros ir
švietimo poreikiams tenkinti.
8 straipsnis. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis,
gaudamas pasą, laisvai pasirenka savo tautybę pagal tėvų ar vieno
iš jų tautybę.
Niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo tautybės.
Versti atsisakyti tautybės draudžiama.
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1991 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. I-1007
(nuo 1991 m. vasario 1 d.)
(Žin., 1991, Nr. 4-117) redakcija
Tautinių mažumų visuomeninės ir kultūros organizacijos
steigiamos, veikia ir savo veiklą nutraukia įstatymų nustatyta
tvarka.
10 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
ir vietinių Liaudies deputatų tarybų sprendimais prie jų gali
būti sudaromos visuomeninės tautinių mažumų komisijos. Komisijų
sudėtis suderinama su tautinių mažumų visuomeninėmis
organizacijomis. Šių komisijų kompetenciją nustato jas sudarę
organai.
Prie Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos sudarytas
Tautybių komitetas, kuris sprendžia tautinių mažumų kultūrinius
ir socialinius poreikius.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas
V. ASTRAUSKAS
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius
L. SABUTIS