Tautinių mažumų šeštadieninių ir sekmadieninių mokyklų situacijos apžvalga
Valstybė pripažįsta ir remia tautinių mažumų pastangas išlaikyti kalbą, religiją, stiprinti savitą etninį tapatumą. Lietuvos Respublikos įstatymai garantuoja šalyje gyvenančioms tautinėms mažumoms steigti bei turėti šeštadienines/sekmadienines mokyklas ir kitas vaikų neformaliojo švietimo veiklas.
Pastaraisiais metais bendrojo lavinimo mokyklose lietuvių mokomąja kalba ėmė sparčiau gausėti skirtingų tautybių moksleivių. Šios mokyklos ne visada yra pakankamai pasirengusios veikti padidėjusios etninės įvairovės sąlygomis ir atliepti visuomenės edukacinių poreikių įvairovę, realiai įgyvendinti tėvų ir vaikų teisę rinktis ugdymą, atitinkantį jų vertybes, pasaulėžiūrą, religinius įsitikinimus. Dėl to didėja šeštadieninių/sekmadieninių mokyklų steigimo poreikis. Tokios neformalaus švietimo įstaigos atlieka svarbias funkcijas, tenkinant etninių bendruomenių poreikius, išsaugojant tapatumą, ugdant vaikų ir jaunimo saviraiškos ypatumus bei padedant integruotis į pilietinę visuomenę.
Dabartiniu metu Lietuvoje veikia 46 (iš 50) šeštadieninės/sekmadieninės mokyklos: 4 armėnų, 3 baltarusių, 1 estų, 1 graikų, 1 karaimų, 2 latvių, 14 lenkų, 1 rumunų, 4 rusų, 5 totorių, 4 ukrainiečių, 1 uzbekų, 4 vokiečių ir 3 žydų. Šiose sekmadieninėse mokyklose mokosi apie 900 mokinių. Jie mokosi gimtosios kalbos, savo tautos istorijos, religijos, literatūros, muzikos bei kitų etninės kultūros dalykų. Tokia sekmadieninės mokyklos programa skatina perteikti tautinės kultūros pagrindus bei puoselėti ir saugoti tautinį savitumą.
Tačiau sekmadieninės mokyklos vis dar susiduria su įvairiomis problemomis. Mokyklose trūksta kvalifikuotų mokytojų, jose dirba pedagoginio išsilavinimo neturintys tautinių bendruomenių nariai. Dėl nedidelio mokinių skaičiaus ir mokytojų stokos nėra galimybių mokinius skirstyti į kelias amžiaus grupes. Pasigendama nuoseklios valstybės politikos tautinių mažumų švietimo atžvilgiu: tautinių mažumų šeštadieninės/sekmadieninės mokyklos dažniausiai veikia neįregistruotos, be mokymo programų, jos nefinansuojamos iš savivaldybių švietimo skyrių, neaprūpinamos mokymo priemonėmis ir metodine literatūra, nenumatyta mokytojų kvalifikacijos kėlimo programa.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė rūpinasi esama šeštadieninių/sekmadieninių mokyklų padėtimi ir skatina valstybines institucijas imtis efektyvesnių priemonių šioms problemoms spręsti. Švietimo ir mokslo ministerijoje parengtose Tautinių mažumų švietimo nuostatose (Žin., 2002, Nr.9-337, patvirtinta 2002-01-16 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.56) pažymima, kad tokių mokyklų plėtra yra labai reikšminga, užtikrinant pagrindinių tautinių mažumų teisių apsaugą ir įgyvendinimą. 2003 m. TMID, formuodamas ir įgyvendindamas valstybinę tautinių santykių darnumo politiką, sudarė darbo grupę, kurioje dirbo Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento specialistai bei tautinių mažumų bendruomenių atstovai (Žin., 2003, Nr.16-696, patvirtinta 2003-02-05 Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr.8). Ši grupė parengė
Tautinių mažumų šeštadieninių ir sekmadieninių mokyklų sampratą, kurioje atsispindi konkretesni nei iki šiol edukaciniai tikslai, jų įgyvendinimo principai, priemonės ir pastarųjų efektyvumo vertinimo kriterijai. Šeštadieninių ir sekmadieninių mokyklų kolektyvai, registruotų tautinių bendrijų atstovai, švietimo įstaigų bendruomenės ir visuomenė susipažino ir apsvarstė parengtą sampratą. Taip pat ši samprata buvo svarstyta TMID bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų sudarytose kolegijose.
TMID siekia sudaryti kuo geresnes sąlygas šioms švietimo įstaigoms dirbti ir skatina naujų šeštadieninių ir sekmadieninių mokyklų steigimąsi, kad visi Lietuvoje gyvenantys tautų atstovai galėtų mokytis gimtosios kalbos ir mokytis gimtąja kalba. TMID organizacinę ir finansinę paramą šioms mokykloms laiko vienu iš savo prioritetų.
Sekmadieninių mokyklų sąrašas
