Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka, tautinėms mažumoms suteikta teisė steigti įvairias kultūrinės veiklos organizacijas. Šalyje yra per 100 įvairių žanrų tautinių mažumų saviveiklinių kolektyvų, kurie organizuoja daug įvairių renginių, skirtų Lietuvos visuomenei supažindinti su tautinių bendrijų kultūros paveldu.
Daugelis bendruomenių rengia kasmetinius – tradicinius festivalius, konkursus ir kitus renginius. Tautinių mažumų kultūrinės veiklos projektus remia valstybė. Svarbiausias lėšų skyrimo kriterijus – veiklos aktualumas.
2001 m. rugpjūčio 24-30 dienomis vyko pirmasis pasaulio litvakų – iš Lietuvos save kildinančių žydų – kongresas. Į jį susirinko 300 delegatų iš dvylikos pasaulio valstybių. Kongreso metu surengta konferencija „Litvakai pasaulyje”. 2001 m. rugpjūčio 30 d. Vilniuje atidarytas Jidiš institutas – pirmasis po Antrojo pasaulinio karo jidiš kalbos, literatūros ir kultūros tyrimo bei studijų centras Rytų Europoje. Patalpas Jidiš institutui skyrė Vilniaus universitetas.
2002 m. balandžio 21-25 d. Lietuvos žydų kultūros klubas parengė Tarptautines meno dienas Vilniaus geto teatrui atminti. Vilniaus geto teatras, įsteigtas prieš 60 metų, yra savitas Lietuvos meno reiškinys, kur persipina žydų, lietuvių, lenkų, rusų teatrinės tradicijos. Tarptautinės meno dienos siekia atskleisti Lietuvos Jeruzalės didžiulio jidiš kultūros atstovų būrio kūrybą ir skatinti dialogą tarp žydų ir lietuvių. Dienų renginiuose dalyvavo pirmieji geto teatro atlikėjai.
2003 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos žydų kultūros klubas, pratęsdamas 2002 m. surengtas tarptautines dienas, skirtas Vilniaus geto teatro atidarymo 60-mečiui paminėti, bei pažymėdami Lietuvos Jeruzalės fenomeno ir Vilniaus geto sunaikinimo 60-tį, pristatė aktorės ir režisierės Naavos Piatkos (JAV) monospektaklį “Geriau nekalbėti”. Pastatymas skirtas Chajelės Rozental, Vilniaus geto teatro aktorės, dainininkės bei šio teatro dramaturgo Leibos Rozentalio atminimui.
2003 metų rugsėjo 22-23 d. buvo organizuojami Holokausto atminties dienos 60-mečio minėjimo renginiai: Panerių memorialo aukų pagerbimo ceremonija, Torų perdavimo ceremonija, Vilniaus istorinio Geto kvartalų aplankymas, konferencija „Litvakai ir jų pasaulis“, Lenkų žydų kultūros fondo kilnojama paroda „Mes vis dar matome išnykusius jų veidus“ ir kt.
2003 metų rugpjūčio mėn. įvyko V tarptautinis pleneras „Soutine dienos 2003“. Ta proga Lietuvos dailininkų sąjungos salėje buvo atidaryta kūrybinių darbų paroda.
2003 metų lapkričio 25 d. Vilniaus rotušėje įvyko retrospektyvinės tarptautinių dailės plenerų Soutine Dienos 1998-2003 parodos atidarymas, skirtas Chaimo Soutine 110 metinėms paminėti.
Rusų bendruomenės kolektyvai taip pat aktyviai dalyvauja kultūrinėje veikloje. Šiais metais Lietuvos rusai pakvietė į V-ąjį tarptautinį Sakralinės muzikos festivalį, į kurį kasmet suvažiuoja kolektyvai iš Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos ir koncertuoja Vilniaus mieste ir jo apylinkėse. Rusų sakralinė muzika, užgimusi Bizantijos bažnyčios kultūroje ir X a. pabaigoje (po krikšto priėmimo) paplitusi Rusijoje, savo prigimtimi žymiai skiriasi nuo Vakarų Europos religinės muzikos savo žanrų sistema bei tekstų sandara. Tai išskirtinai vokalinė muzika, kurios pagrindas – unisonu giedama melodija pažymėta sutartiniais ženklais ir daugiabalsio giedojimo bažnytinis koncertas. Sakralinės muzikos kūrinius yra sukūrę žymūs rusų kompozitoriai – M.Glinka, M.Balakirevas, N.Rimskis-Korsakovas, A.Liadovas ir kt. Šią kūrybą vainikuoja rusų sakralinės muzikos šedevrai – P.Čaikovskio Liturgija bei S. Rachmaninovo Jono Auksaburnio liturgija bei Vseščnoje bdenije
2003 metų balandžio mėnesį buvo organizuotas Slavų raštijos ir etnokultūros festivalis, o gegužę Klaipėdoje įvyko I asis tarptautinis tautinių mažumų festivalis “Slavianskaja raduga”, kuriame dalyvavo įvairūs meno kolektyvai.
Daugiau nei dešimtmetį profesionaliai pasirodo rusų vaikų ir jaunimo teatrų kolektyvai Krasnaja kurica ir Zelionyj fonar. Meninė vaikų kūryba yra vienas pagrindinių vaikų socializacijos būdų, kuriuo remiasi Kauno slavų estetinio lavinimo centras.
2003 metais buvo organizuotas ir tarptautinis vaikų meno festivalis „Mūza“. Kasmet vykstantis tradicinis respublikinis vaikų ir jaunimo meno festivalis Mūza yra vaikų kūrybos šventė, skirta rusų kultūros, tautinių šokių ir dainų, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos išsaugojimui ir atgimimui vaikų meninėje veikloje. 2002 m. šis vaikų kūrybinis susivienijimas parengė vaikų piešinių parodą “Mūzos” vaikų iš Lietuvos spalvos Valstybinėje Tretjakovo galerijoje Maskvoje, Rusijos Federacijoje.
Kasmet rugsėjo mėnesį tradiciškai vyksta rusų kultūros dienos, kuriose skamba klasikinė ir šiuolaikinė rusų muzika ir poezija. 2003 metai siejami su F.Tiutčevo ir L.Tolstojaus vardais. Tradiciškai jau devintą kartą šį rudenį Lietuvos rusų kultūros dienos sukvietė rusų klasikos mėgėjus į renginius, skirtus F.Tiutčevo 200-osioms gimimo metinėms ir L.Tolstojaus 175-osioms metinėms pažymėti. Organizuoti koncertai, susitikimai, seminarai, parodos atskleidė kūrybinį Lietuvos rusų potencialą.
2004 m. sausio 23 d. Vilniaus universitete buvo paminėtas Rusų Bajorų bendruomenės Lietuvoje 10-ies metų veiklos jubiliejus. Sausio 24-25 dienomis Vilniuje Mokslo centras „Rutenija“ pakvietė į konferenciją, kurioje dalyvavo Lietuvos ir Rusijos rusų visuomeninių organizacijų valstybinės ir visuomeninės organizacijos.
Šių metų gegužės 1 d. Šv. Jonų bažnyčioje įvyko žymios rusų operos dainininkės Elenos Čiudakovos atminimui skirtas vakaras, kurį organizavo Rusų muzikinės kultūros ir meno visuomeninė studija LYRA. Gegužės 11-13 d. M.Dobužinskio vidurinėje mokykloje buvo organizuotas renginių ciklas žymiam rusų korifėjui M.Dobužinskiui paminėti. Gegužės 12 d. Vilniaus mokytojų namuose įvyko Slavų kultūros ir rašto festivalis „Slavų vainikas“, kuriame dalyvavo įvairūs rusų vaikų ir jaunimo meno kolektyvai. Gegužės 26 d. Vilniaus Rotušėje įvyko Slavų raštijos dienos.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas remia tradicinius Lietuvos lenkų visuomeninių organizacijų kultūros projektus, pavyzdžiui, Vilniaus krašto lenkų dainų festivalį Kwiaty Polskie, S. Moniuškos Lietuvos lenkų kultūros centro tradicinį gabių vaikų ir jaunimo tarptautinį S. Moniuškos muzikinį festivalį, festivalį Piesn znad Wilii, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos Macierz szkolna organizuojamą mokyklinių teatrų festivalį bei mokyklinius konkursus. 2003 m. spalio 6 d. Vilniaus rotušėje įvyko Lenkų kultūros centro 10-mečiui ir St.Moniuškos operos “Halka” pastatymo 155-osioms metinėms paminėti skirtas koncertas. Renginyje dalyvavo Lietuvos valstybinės muzikos akademijos profesoriai ir magistrai.
2003 metų lapkričio 14-15 dienomis įvyko lenkų sekmadieninių mokyklų konferencija. Lapkričio 15 dieną Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio vidurinė mokykla sukvietė į 25-ąjį jubiliejinį lenkų vaikų dainos ir šokio ansamblio “Pierwiosnki” koncertą, kuris įvyko Lenkų kultūros namuose.
2002-ieji ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio baltarusiams tapo J.Kolaso ir J.Kupalos metais. Ta proga Lietuvos baltarusiai organizavo daug renginių, skirtų jubiliatų 120-osios gimimo metinės garbei paminėti: A.Mickevičiaus bibliotekoje ir Seimo parodų salėje surengtos paveikslų parodos. Svarbu pažymėti, kad A.Puškino literatūrinio muziejaus direkcija perdavė Lietuvos gudų visuomeninių organizacijų susivienijimui apie 400 eksponatų, susijusių su J.Kupalos ir J.Kolaso gyvenimu ir veikla Lietuvoje.
2002 m. Lietuvos gudų visuomeninių organizacijų susivienijimas surengė tradicinę septintąją baltarusių dainų šventę, skirtą šiems baltarusių korifėjams paminėti. kurioje dalyvavo Lietuvos ir Baltarusijos gudų meno saviveiklos kolektyvai. Šių metų spalio 5 d. Panevėžyje įvyko aštuntoji baltarusių šventė “Panevė žys 2003”.
2002 metų liepos 13-14 dienomis įvyko III-oji Baltijos regiono baltarusių konferencija. Konferencijos metu buvo pasirašytas Baltijos šalių tautų pritarimas dėl stojimo į Europos Sąjungą ir NATO.
Šių metų balandžio mėn. įvyko renginys, skirtas žymiam baltarusių dramaturgo Francisko Alechnovičiaus atminimui pagerbti. Tuo tarpu gegužės 22 d. įvyko Gudų kultūros draugijos Lietuvoje 15 metų veiklai paminėti skirta jubiliejinė konferencija.
Ukrainiečių tautinė mažuma turi plačias galimybes puoselėti savo nacionalinę kultūrą, bei rūpintis tautinės savimonės ir kultūrinio paveldo išsaugojimu Lietuvoje Ukrainiečiai kultūros dienų metu daug dėmesio skiria T. Ševčenkos kūrybai ir rengia įvairias ukrainiečių meno parodas, konferencijas.
2001 lapkričio 8-11 dienomis Vilniuje, Šiauliuose ir Bazilionuose įvyko tarptautinė mokslinė konferencija “Baziljonai Lietuvoje ir Ukrainoje”, skirta Švč.Trejybės bažnyčios Vilniuje grąžinimo vienuoliams baziljonams dešimtmečiui paminėti. Ši pirmoji pasaulyje baziljonams skirta konferencija sulaukė plataus atgarsio Ukrainoje, Romoje, informacinių straipsnių buvo išspausdinta ir Lietuvos periodikoje. Pranešimus skaitė Italijos, Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos mokslininkai. 2003 metų rugsėjo 18-21 dienomis Šiaulių raj. Bazilionų miestelyje įvyko kita tarptautinė konferencija “Šv.Bazilijaus Didžiojo Ordinas: švietėjiška veikla”, skirta Bazilionų vidurinės mokyklos 230 metų jubiliejui paminėti.
2003 metų rugpjūčio 30 d. Vilniuje, Baziljonų vienuolyno kieme įvyko II-asis Baltijos ukrainiečių meno festivalis “Baltijos Trembita”. Festivalyje dalyvavo ukrainiečių meno kolektyvai iš Vilniaus, Rygos, Talino, Kauno, Klaipėdos, Visagino, Panevėžio, Jonavos. Festivalio metu vyko siuvinėtų darbų paroda ir nacionalinių patiekalų degustacija, dainų šventė. Vilniaus festivalis skiriamas Ukrainos Nepriklausomybės dienai ir Lietuvos ukrainiečių kaimų įkūrimo 100-osioms metinėms
2002 metais Lietuvos ukrainiečių moterų sąjunga organizavo konferenciją “Stipri Ukrainos šeima – stipri Lietuva”. Konferencijos tikslas – aptarti moters vaidmenį šeimoje ir visuomenėje, skatinti moteris ir jaunimą aktyviau įsilieti į Lietuvos visuomeninį gyvenimą.
2001 m. armėnų bendrija šventė 1700 metų krikščionybės paskelbimo oficialia religija jubiliejų. Ta proga Estijos, Latvijos ir Lietuvos armėnai paminėjo šią datą Šiauliuose Trijų Kryžių Kalne pastatydami akmeninį kryžių Chačkarą. 2002 metais tęsdami 1700 metų krikščionybės paskelbimo oficialia religija jubiliejaus renginius, 1700 metų krikščionybės paskelbimo oficialia religija Vilniuje, Kaune I Šiauliuose buvo organizuota foto paroda, skirta Chackar, sukurta armėnų bendruomenės interneto svetainė, organizuota tarptautinė Baltijos regiono armėnų konferencija bei kt. Šių metų spalio 15 d. Vilniaus Kongresų rūmuose įvyko koncertas, skirtas Chačaturiano 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
2003 m. birželio 3-19 dienomis buvo organizuotas kultūrinių renginių ciklas „Kaukazo kultūros dialogas“. Ta proga Dailės akademijoje vyko Pietų Kaukazo ir trijų Baltijos šalių kultūrų konferencija, kurioje dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos nacionalinės UNESCO komisijos nariai.
2004 metų gegužės mėn. Lietuvos armėnų sąjunga sukvietė visus armėnų dainų mylėtojus į tarptautinio menų festivalio „Armėnijos Spalvos“ baigiamąjį koncertą.
Liepos 3-6 dienomis įvyko jubiliejiniai renginiai Kauno totorių mečetės 70-mečio progai paminėti. Šių metų spalio 21 dieną VšĮ “Muslimas” organizavo tautinių mažumų vaikų ir jaunimo menų festivalį “Draugystės akordas”, kuriame dalyvavo vaikų ir jaunimo dainų ir šokių kolektyvai.
Šių metų liepos 2-3 dienomis Alytuje įvyko IV Lietuvos totorių ORIENTAS . Ta proga buvo organizuota mokslinė praktinė konferencija tema „Lietuvos totorių etninės, religinės, kultūrinės ir socialinės perspektyvos Lietuvai ir Lenkijai tapus Europos Sąjungos narėmis“.
Vykdant valstybinę Romų integracijos į visuomenę programą, nuo 2001 m. rugsėjo 7 d. veikia visuomeninis Romų centras Kirtimuose, Vilniuje, kuriame įsikūrė dvi ikimokyklinio Romų vaikų ugdymo klasės, veikia valstybinės kalbos ir profesinio lavinimo kursai bei dailės ir choreografijos pamokos paaugliams ir suaugusiems. Romų centro choreografinė vaikų trupė pastatė kompozitoriaus V. Novikovo miuziklą Rok’n’Rom, kurio premjera įvyko 2002 m. kovo mėnesį Mokytojų namuose, Vilniuje. Vilniaus m. 58 vidurinė mokykla, kurioje mokosi daug romų vaikų, aktyviai dalyvaudama romų vaikų integracijos į Lietuvos visuomenę projekte, parengė romų vaikų meninio ugdymo programą, siekiant sudominti vaikus menine veikla ir skatinti jų domėjimąsi tiek savo tautine tiek kitų tautų kultūromis. 2002 m. balandžio 8 d. iškilmingai švenčiama Roma Milenium šventė, kuria pažymėtas romų atvykimo ir apsigyvenimo Europos žemyne tūkstantmetis.
Šių metų lapkričio 6 dieną Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salėje buvo atidaryta A.Mikšio (JAV) fotografijų paroda.
Svarbu paminėti, kad 2004 metų pavasarį Vilniaus miesto Rotušėje įvyko „Tarptautinių romų dienų“ minėjimas, kuriame dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos romų organizacijų atstovai.
Vengrų tautinė mažuma taip pat aktyviai įsilieja į Lietuvos kultūrinį gyvenimą. 2002 m. įvyko konferencija “Įžymūs Vengrijos mokslo ir ir kultūros žmonės”, atidaryta meno paroda, skirta St.Batoro atminimui pagerbti.
Pernai per Lietuvos vokiečių kultūros savaitę Klaipėdoje įvyko seminaras „Dialogas tarp kultūrų” skirtas žymiam fotomenininkui Tomui Radruch.
Kaimyninė Klaipėdos apskrities latvių asociacija “ATPŪTA” 2003 metų lapkričio 16 dieną pakvietė į Latvijos Respublikos 85-ųjų metinių minėjimą, kuris įvyko Klaipėdos Muzikos centro salėje.
Besirengiant Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą, 2003 m. gegužės 3d. Lietuvos Respublikos Seime buvo organizuotas Lietuvos tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų konkursas „Mano Europa“. Konkurso tikslas – paskatinti šalies tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų mokinius, jų pedagogus plačiau domėtis Europos Sąjunga, jos istorija bei šiandienine veikla. Konkurse dalyvavo keturiolika tautinių bendrijų sekmadieninių mokyklų. Konkurso dalyviai pristatė savo namų darbą- pasakojimą apie vieną iš Europos Sąjungos šalį narę ar kandidatę, atliko praktines užduotis.
2003 metų lapkričio 22 d. tautinių bendrijų taryba ir Tautinių bendrijų namai pakvietė sekmadieninių mokyklų auklėtinius į antrąjį Lietuvos tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų festivalį. Siekiant paskatinti įvairių tautų Lietuvos jaunimą domėtis savo kultūra, kalba, papročiais, ugdyti pagarbą ir toleranciją kitų tautų tradicijoms, šis festivalis buvo paskirtas “Nacionalinėms pasakoms”. Iš viso festivalyje dalyvavo 20 šalyje veikiančių tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų kolektyvai, atstovaujantys 12 tautybių moksleivius.
Konkurso dalyviai pristatė mini-spektaklius pagal ištraukas iš savo mėgstamiausios tautos pasakos.
Svarbiu įvykiu tautinių mažumų meno kolektyvų veikloje tapo 2002 m. įvykęs pirmasis Trakų festivalis “Čia mūsų namai”, kuriame koncertavo karaimų, totorių, lenkų, rusų, romų, žydų, ukrainiečių ir kitų tautybių meniniai kolektyvai iš visos Lietuvos. Šis festivalis supažindina plačiąją visuomenę su tautinių mažumų kultūra, tradicijomis ir papročiais bei skatina visuomenės domėjimąsi kitų tautų kultūriniu paveldu. Festivalis palaipsniui tampa tradiciniu. 2003 metais į antrąjį festivalį “Čia mūsų namai” Trakai sukvietė dar daugiau įvairių tautinių bendrijų meno kolyktyvų pristatyti savo veiklą.
Šalies tautinės bendrijos, siekdamos išsaugoti savo kalbą, literatūrą, istoriją 2002 m. lapkričio mėn. susibūrė į pirmąjį Lietuvos tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų festivalį. Festivalyje dalyvavo 18 tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų. Tautinių bendrijų namuose buvo atidaryta sekmadieninių mokyklų mokinių piešinių paroda, buvo surengtas bendrijų taryba koncertas. Šių metų lapkričio 22 d. Lietuvos moksleivių ir jaunimo centre įvyko antrasis Lietuvos tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų festivalis.
Svarbiu įvykiu tautinių mažumų gyvenime tapo Lietuvos rusų, žydų, totorių ir karaimų kultūros paveldo pristatymas šių grupių svetainėse Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtualioje parodoje http://daugenis.mch.mii.lt/paveldas2000/.
Naudojantis šios parodos medžiaga, 2001 m. sudaryta ir išleista knyga „Lietuvos tautinės mažumos. Kultūros paveldas”, kuriai straipsnius rašė patys tautinių mažumų atstovai. Kartu su šia knyga išleista kompaktinė plokštelė „Lietuvos tautinės mažumos. Kultūros paveldas”, kuriame tekstai skelbiami lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Kompaktinė plokštelė yra gausiai iliustruota, joje gausu garso ir vaizdo įrašų, žemėlapių, kurie papildo knygą ir išsamiau supažindina su Lietuvos tautinių mažumų istorija bei kultūros savitumu.
2004 metų gegužės 17 d. laikinasis Respublikos Prezidentas Artūras Paulauskas susitiko su Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LRV administracija, Tautinių bendrijų tarybos nariais, Lietuvos tautinių mažumų organizacijų atstovais. Susitikime buvo aptarti aktualūs tautinėms mažumoms klausimai.
Šių metų gegužės 19-20 dienomis Juodkrantėje TMID prie LRV organizavo konferenciją „Kultūrų sąveika daugiatautėje aplinkoje“, skirtą Tautinių mažumų įstatymo 15-os metų sukakčiai pažymėti.
Tautinių bendruomenių centrai
Prie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento yra įsteigtas tautinių bendrijų visuomeninės veiklos centras – Tautinių bendrijų namai, kurie tapo tautinių bendruomenių kultūriniu, švietimo centru. 2004 metais Kaune pradėjo veikti Įvairių tautų kultūrų centras. Artimiausiu metu tokį centrą planuojama įsteigti ir Klaipėdoje. Šiuose centruose vyks konferencijos, apvalaus stalo pasitarimai ir kiti renginiai, susiję su tautinių mažumų problemomis ir tautiniais santykiais.
Unikalus Tautinių kultūrų centras yra įsteigtas Visagine, kuriame kultūrinę ir švietėjišką veiklą plėtoja baltarusiai, lenkai, totoriai, armėnai, vokiečiai bei kitos tautinės bendrijos. Tautinių mažumų kultūros centras veikia Alytuje.
Vilniuje 2000 m. atidaryti Lenkų namai, kuriuose įsikūrė Lietuvos lenkų visuomeninės organizacijos bei saviveiklos kolektyvai, juose vyksta lenkų bendruomenės kultūriniai renginiai ir įvairūs visuomeniniai susirinkimai. Panašūs Lietuvos lenkų kultūros centrai veikia Eišiškėse ir Druskininkuose.
Be to, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, vykdydamas Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000-2004 m. programą 2001 metais Kirtimuose įsteigė Romų visuomenės centras. 2003 m. lapkričio mėn. Kirtimuose šalia Romų visuomenės centro atidarytas sanitarijos – higienos pastatas.
Susipažinti su tautinių mažumų kultūriniu ir istoriniu paveldu kviečia:
Vilniuje: Literatūrinis A. Puškino muziejus, A. Mickevičiaus memorialinis muziejus, Žydų Gaono muziejus, V. Sirokomlės muziejus – biblioteka;
Kėdainiuose: Č. Milošo kultūros centras;
Klaipėdoje: S. Dacho namai;
Nidoje: T. Mano kultūros centras;
Šilutėje: H. Zudermano memorialinis muziejus ir vokiečių bendrijos “Heide” namas;
Trakuose: Karaimų etnografinė paroda.
